Dažniausiai, eidamas prieš sistemą nukenti pats

Maža to, kad jei nedirbi, tai pastoviai pinigų neturi. Jei nepaklusti socialinėms normoms, tai ir draugų neturėsi ir sėdėsi vienas prie kompo.

O ką jau kalbėti apie neigiamą įvaizdį. Tarkim tatuiruotes ant veido, juk jokiam darbe nepadirbsi – nebent tatuiruočių salone – nemačiau dar nei vieno tatuiruotu veidu dirbančio lidl ar maximos parduotuvėje. Aišku, gal yra ir geresnių darbų, bet sakau niekada nemačiau dirbančio čigono ir dirbančio su tatuiruotu veidu.

Bet nepaklusdamas sistemai, tu iš tikro nepaklusti sociumui. Tu nenori būti valdomas, tai jei sugebėsi išsiverst kažkaip, tai gali drąsiai eit prieš sistemą, tačiau vistiek naudosi pinigus, važinėsi keliais ar viešuoju transportu, naudosi internetą. Visiškai atsiriboti nuo sistemos, nuo sociumo gyvenant mieste yra neįmanoma, kaime dar, dar, bet sėdint vienam protelis gali pačiuožti.

Vienaip ar kitaip naudojame sociumo gėrybes ir produktus.

Vienaip ar kitaip egzistuoja dar ir biologinė, cheminė ir fizinė sistema, kuriai visi paklūsta. Jau iš šitos tai neišeisi.

Visi žmonės gyvena veiklos sistemoje, nes taip išgyventi yra lengviau. Žmogus yra bandos gyvūnas ir bandoje jam geriausia. Būti “filosofui“, atšelnikui yra pakankamai nelengvas gyvenimo būdas.

Įsivaizduok, sėdi namie, žiūri teliką ar skaitai knygą ir pastoviai vienas. Internete dar gali pabendraut su žmonėmis, bet internete iš tikro nėra bendravimo, tik apsikeitimas informacija. Bendravimas turi būti gyvas su realiais žmonėmis, o ne per kompą. Bet kadangi žmonės vis turi mažiau laiko, tai tau nieko neveikiančiam nebus kada su jais bendraut, tiksliau jiems nebus kada su tavim bendraut.

Viskas įsiremia į faktą, kad kažkaip reikia būti krūvoje ir išgyventi. Žmogus vienas tiesiog negali. Visi priklauso nuo visų ir kažką kalbėti apie nepriklausomybę yra juokas.

Finansinė nepriklausomybė, žinai toks dalykas, bet kada tavo tuos finansus gali atimt arba žmonės gali nustot tau mokėt šaibas.

Yra kažkoks atsitiktinumas, vat tu geras rašytojas ir keliems žmonėms tu patinki, bet netyčia gali tapt populiarus ir gauti tas visas šaibas. Bet gali likti ir ne populiarus visą gyvenimą – tai toks dalykas.

Sėkmė priklauso nuo kitų žmonių, jei jie nori kad tu būtum sėkmingas, tai tu ir būsi.

Man tarkim miela, kai į mano tinklaraštį ateina žmonės ir praleidžia čia pusvalandį, o apmaudu, kai ateina žmonės ir nieko gero čia neranda. Visiems neįtiksi, kad ir kaip tu ten norėsi.

Jei žmogus gimė eit prieš sistemą, tai jis ir eis, jį taip aplinka išmokė.

Viskas turi savo kainą.

Leave a comment